Elektros tarifai ir pasaugojimo mokestis gaminantiems vartotojams: ką svarbu žinoti 2026 metais?

Plečiantis saulės elektrinių tinklui Lietuvoje, vis daugiau gyventojų tampa gaminančiais vartotojais, kurie patys gamina elektros energiją ir naudojasi ESO elektros tinklais. Tačiau, vis labiau tampa aktualu kurį tarifų planą pasirinkti, kaip suprasti, pasaugojimo mokesčio principus, ir taip optimizuoti savo išlaidas.

Elektros energijos „pasaugojimo mokestis“ – kas tai?

Pasaugojimo mokestis šiame kontekste reiškia mokėjimą už galimybę ne iš karto suvartotą saulės elektrinės pagamintą energiją perduoti ESO tinklams ir vėliau ją atsiimti už tam tikrą mokestį.

Pasaugojimo mokesčio veikimo principas:

• Dieną pagaminta, bet nesuvartota elektra yra perduodama į tinklą;
• Vėlesniu metu (vakare, naktį, ar žiemą) ji susigrąžinama už tam tikrą mokestį, nustatytą pagal pasirinktą tarifo planą.

Svarbu: elektros energija ESO tinkluose yra kaupiama nuo balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos. Per šį laikotarpį nesunaudota energija yra anuliuojama. Už nepanaudotą energiją yra galimybė gauti kompensaciją. Dabartinis atsiskaitymo laikotarpis baigsis 2026 m. kovo 31 d.

Pagrindiniai atsiskaitymo būdai gaminantiems vartotojams

1. Yra mokama už kiekvieną perduotą ir susigrąžintą kilovatvalandę (kWh).
   1. Šis būdas dažniausiai rekomenduojamas pirmaisiais saulės elektrinės metais, kai dar nėra aiškūs vartojimo įpročiai.
2. Mokama fiksuota įmoka už įdiegtą saulės elektrinės galią (kW).
   1. Planas tinkamiausias tiems, kurių elektrinės galia parinkta tiksliai pagal poreikį ir nėra didelių gamybos svyravimų.
3. Už pasinaudojimą ESO tinklais galite atsiskaityti pagaminta elektros energija.
   1. Palankus atsiskaitymo būdas tiems, kurių elektrinė pradeda veikti kai energijos generacija yra didelė.

Svarbu: šį planą galima keisti kartą per metus.

Pirmieji saulės elektrinės metai – kodėl jie tokie svarbūs?

Pirmieji Jūsų saulės elektrinės eksploatavimo metai yra tarsi pažintiniai – per juos pastebima kiek elektros energijos yra suvartojama realiu laiko, ir kokie yra tikrieji elektros vartojimo įpročiai.

Per šį laikotarpį svarbu stebėti:

• Kiek elektros energijos suvartojama realiuoju laiku;
• Kiek energijos perduodama į tinklą;
• Kiek jos vėliau susigrąžinama;
• Kiek elektros reikia pirkti tiesiai iš tinklo.

Šie duomenys leis įvertinti, koks atsiskaitymo būdas ir tarifų planas yra naudingiausias Jūsų namų ūkiui.

Kada laiko zonų tarifai aktualūs gaminantiems vartotojams?

2026 metais vartotojai gali rinktis iš vienos, dviejų, arba keturių laiko zonų tarifų. Šie tarifai lemia, kokiu paros metu elektra kainuoja pigiau, o kada brangiau. Nepaisant to, kad tinkle Jūsų „pasaugotai“ elektrai laiko zonų tarifai neturi įtakos, realiame gyvenime dauguma gaminančių vartotojų bent dalį elektros perka iš tinklo – taip atsiranda laiko zonų tarifų nauda.

Viena laiko zona

• Vienoda elektros kaina visą parą;
• Paprasta prognozuoti;
• Tinka vartotojams, kurių vartojimas gan mažas.

Dviejų laiko zonų tarifas

• Skiriama dieninė ir naktinė / savaitgalio elektra;
• Naudingas, jei bent 30 % vartojimo tenka naktims ar savaitgaliams;
• Dažnas pasirinkimas šeimoms, naudojančioms elektrinius boilerius ar šildymą.

Keturių laiko zonų tarifas

• Nakties, ryto, dienos ir vakaro zonos;
• Brangiausia elektra – vakaro piko metu;
• Ypač tinkamas gaminantiems vartotojams, galintiems valdyti savo vartojimą.

Gaminantiems vartotojams ESO rekomenduoja keturių laiko zonų tarifą, nes praktikoje dauguma gaminančių vartotojų nėra idealiai subalansuoti – elektros gamyba ir realus vartojimas retais atvejais sutampa 100%, tad bent dalį metų neišvengiamai tenka naudotis elektros tinklais kaip papildomu šaltiniu elektrai gauti. Tai ypač aktualu žiemos laikotarpiu, kai saulės mažai, o elektros poreikis didelis.

Jei dažnu atveju vakarais sunaudojate daugiau energijos, nei esate atidavę „pasaugoti“ – dalį elektros tenka pirkti iš tinklo rinkos kainomis. Tokiu atveju keturių zonų tarifas leidžia vengti brangios elektros pirkimo vakarais ir pirkti energiją pigiau.

Kada laiko zonų tarifų gali neprireikti?

Kai saulės elektrinės sugeneruotos elektros kiekis yra artimas realaus elektros suvartojimo kiekiui, todėl laiko zonų tarifai nebūtini jeigu:

• Saulės elektrinė padengia beveik visą metinį elektros energijos poreikį;
• Didžioji dalis pagamintos elektros suvartojama realiuoju gamybos metu, jos neparduodant į tinklą;
• Papildomos elektros iš tinklo prireikia tik retais atvejais.

Tokiais atvejais vienos laiko zonos tarifas išlieka racionaliu, aiškiu, ir pakankamu sprendimu, kuris leidžia išvengti papildomo planavimo